Psichologė pataria neapleisti sporto per karantiną

2020-11-10

Vyriausybei paskelbus visuotinį karantiną dėl koronaviruso (Covid-19) yra stabdoma visų sporto klubų veikla nuo lapkričio 7 d., tačiau sveikatingumo klubas šeimai „Apelsinas“ organizuos virtualias treniruotes ir žmonės galės toliau sportuoti namuose. Apie tai, kodėl svarbu rūpintis savimi ir prižiūrėti savo fizinę bei psichologinę sveikatos būklę, ypač per karantiną, pasakoja psichologė Viktorija Gončarova, šioje srityje dirbanti 26-erius metus.

Pakomentuokite šių laikų pandeminę situaciją: kokius išgyvenimus žmonės patiria?

Vienas iš pagrindinių ir svarbiausių išgyvenimų yra nesaugumo jausmas. Taip pat dabar esame be galo pažeidžiami – galime užsikrėsti, taigi pandeminė situacija pasaulyje mus liečia asmeniškai. Psichoterapijos metu dažnai su klientais kalbame, kad pažeidžiamumas yra mūsų gyvenimo dalis nuo pat gimimo, todėl reikia mokytis gyventi su šiuo jausmu. Koronavirusas ir karantinas sukėlė šoką – tai yra nauja situacija, prie kurios reikia adaptuotis. Ar sunku? Be abejonės, nes kyla didesnis nerimas: atsiranda daug dalykų, kurių negalime kontroliuoti.

Kitas svarbus išgyvenimas yra ribotumo jausmas – negalime laisvai judėti ten, kur norime, priimti norimus sprendimus, pasilepinti pramogomis. Visi suvaržymai apsunkina mus išoriškai ir savaime veikia vidinę psichologinę būseną. Taip atsiranda daugiau nerimo ir konfliktų, su kuriais susitvarkyti gali būti sudėtinga, ypač jei neturime patirties iš anksčiau, todėl jaučiamės pasimetę.

Kaip sportas gali padėti pagerinti savo psichologinę sveikatą?

Gyvenime, kur viskas nuolat keičiasi ir tampa nevaldoma, sportas suteikia pastovumo jausmą, nes mes žinome, kad treniruotės gali vykti ir jos bus – pasikeičia jų formatas, treniruotės vyksta nuotoliniu būdu. Taip pat sportas yra režimas: dabar dauguma žmonių dirba iš namų ir neturi darbo bei laisvalaikio disciplinos. Namuose susikurti darbo vietą ir laikytis režimo yra sudėtinga, nes atsiranda daugiau trukdžių: blaško namų ruošos darbai, asmeniniai reikalai, noras užkandžiauti. Taigi gyvenant tokiomis aplinkybėmis, padėti sau tampa vienas svarbiausių uždavinių, o sportas gali tapti puikia priemone. Treniruotės vyksta tam tikru laiku su tam tikra programa – visa tai suteikia užtikrintumo bei savidisciplinos, tuo pačiu ir saugumo jausmus. Sportas tampa viena iš atsvarų neigiamiems aplinkos faktoriams ir teigiamu tikslu, stiprinančiu tiek fizinę, tiek ir psichologinę žmogaus būklę.

Kaip elgtis paskelbto visuotinio karantino metu, kai negalime fiziškai nueiti į sveikatingumo klubą?

Karantinas ir uždrausta galimybė eiti į treniruotes sveikatingumo klube nereiškia, kad reikėtų nustoti sportuoti. Kaip tik priešingai, dar svarbiau neapleisti aktyvaus gyvenimo būdo: vyksta „online“ treniruotės nuotoliniu būdu. Formatas gali keistis pagal susidariusią situaciją, bet save prižiūrėti tiesiog būtina. Suaugęs žmogus tuo ir skiriasi nuo vaiko, kad vaiką prižiūri tėvai, o suaugusiam reikia mokytis pačiam savimi pasirūpinti ne tik finansiškai, bet ieškoti įvairių būdų puoselėti savo fizinę ir psichologinę sveikatą bei gerovę. Žmogui natūraliai reikalingas fizinis krūvis, nes nuo senų laikų jis rūpindavosi ūkiu, namais, dirbdavo, daug judėjo. Kai fizinio krūvio mažėja, didėja mentalinis krūvis – psichologinė įtampa, nerimas, nepasitikėjimas savimi ir minčių chaosas – kad jį palengvinti, žmogui reikia daugiau sporto ir aktyvumo.

Patarkite, kaip galima save motyvuoti sportui?

Kartais noro yra, bet pačio veiksmo nėra. Normalu, kad nežinomybė dėl naujos sporto patirties gali sukelti stresą ir tai nėra lengva. Mano patarimas būtų skirti sau laiko susipažinti su treniruotėmis ir joms pasiruošti: atsidaryti internetinę sveikatingumo klubo svetainę ir peržiūrėti treniruočių aprašymus, perskaityti straipsnius ir kitų žmonių patirtis tinklaraštyje, sekti naujienas socialiniuose tinkluose. Kai žmogus sako, kad lengva bet to nedaro, jis kaip tik padidina nepasitikėjimo savimi bei nusivylimo jausmus. Normalu, kad sprendimas pradėti sportuoti yra rimtas ir reikalauja pastangų, todėl verta pratintis mažais žingsneliais: pirmiausia pajusite, kad jums pavyko save įveikti, tada adaptuositės ir galiausiai pradėsite mėgautis sporto nauda.

Kokia Jūsų asmeninė sporto patirtis „Apelsine“, kokius sveikatos pokyčius pastebėjote?

Pati esu sportavusi „Apelsine“ su asmenine trenere, o dabar du metus nuolat lankau grupinius užsiėmimus. Sportas lemia mano gerą psichologinę savijautą pirmiausia todėl, kad atsiranda režimas ir tam tikras laikas yra skirtas treniruotėms. Pastebėjau, kad turiu daugiau ištvermės ir jėgų, taip greitai nepavargstu užsiimdama aktyviu laisvalaikiu su šeima. Mano darbas yra emociškai intensyvus, o grupinėse treniruotėse mintys nukreipiamos kitur – į pratimų atlikimą. Prisimenu, kai pradėjau sportuoti, pasiduodavau lengviau ir greičiau, o dabar kartu su fiziniu pasirengimu padidėjo ir mano psichologinė ištvermė – sugebu atlaikyti didesnį krūvį, tempą ir taip greitai nepasiduoti. Visos šios savybės, atsiradusios per sportą, labai padeda kasdieniame gyvenime – išgyventi sudėtingas situacijas.

Viktorija Gončarova konsultuoja žmones privačiai taip pat veda įvairius mokymus. Viena iš psichologės specializacijų yra streso valdymas – kaip išsaugoti gerą savo psichinę būklę, lengviau bendrauti, valdyti save ir gyvenimo aplinkybes. Daugiau informacijos rasite: http://www.psichologija.net/
Specialistė su sveikatingumo klubo šeimai „Apelsinas“ darbuotojais bendradarbiauja jau 15-ą metų: viena iš „Apelsino“ filosofijų yra ne tik rūpintis klientų sveikata, bet ir skatinti pačius darbuotojus rūpintis savo psichologine gerove, kad jie galėtų šias žinias pritaikyti klientams treniruočių metu.

_______________

Psichologė pataria neapleisti sporto per karantiną

Apie tai, kodėl svarbu prižiūrėti savo fizinę bei psichologinę sveikatos būklę, ypač per karantiną, pasakoja psichologė Viktorija Gončarova.

Grįžti atgal į sąrašą