Senjorė sportuoti pradėjo 83-ejų metų

2020-06-17 Pokyčiai

Pati pirmoji senjorės sporto patirtis gyvenime prasidėjo sulaukus 83-ejų metų, tai pavyzdys mums visiems, kad pradėti sportuoti niekada nevėlu. Vyriausia sveikatingumo klubo šeimai „Apelsinas“ klientė, Valerija Burbienė (83 m.), PC „Grandus“ esančiame klube sportuoja su treneriu Rimantu Lukošiumi. Moteris serga artritu ir anksčiau pajudėti beveik negalėdavo, o dabar teisingai atrinkti pratimai prikėlė senjorę naujam gyvenimui be skausmo.

Kokia jūsų sporto pradžios „Apelsine“ istorija?

Pirmiausia, kad sportuoju „Apelsine“, galiu padėkoti dienraščiui „Klaipėda“, nes kartu su prenumerata gavau kvietimą į sveikatingumo klubą „Apelsinas“ keturiolikos dienų bandomajai narystei. Kvietimą gavau dar praėjusių metų gegužės mėnesį, o atėjau į klubą tik kitų metų spalį. Į „Apelsiną“ ėjau tris kartus: kiekvieną kartą prie įėjimo durų apsisukdavau ir grįždavau namo. Vieną kartą atėjau ir apsisaukau eiti namo, antrą kartą vėl atėjau ir vėl apsisukau eiti namo, nes tiesiog neišdrįsau. Trečią kartą jau pavyko užeiti, žiūriu, niekas manęs nevaro lauk, tai ir pasilikau. Taip ir trenerį Rimantą Lukošių atradau, nes iš pradžių reikėjo, kad už rankos visur pavedžiotų.

Kokia buvo jūsų sveikata prieš pradedant sportuoti?

Iki sporto negalėjau normaliai judėti, nei kojų, nei rankų pakelti, nei galvos pasukti. Apie pasilenkimą žemyn galėjau tik pasvajoti. Atrodė, kad jau niekas negalės padėti. Sergu artritu ir nuolat jausdavau didžiulį raumenų skausmą. Skaudėdavo taip, kad keldavausi naktį, nes net pagulėti negalėdavau, vaikščiodavau, masažuodavau. Anksčiau rankų nepakeldavau, net langų nuvalyti negalėjau, o dabar jau taip susitvarkau namie, kad nebėra net ką veikti. Laiptais neužlipdavau, ant vieno laiptelio abi kojas dėti reikėdavo, o dabar jau be problemų užlipu.

Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas dabar?

Nebūčiau pagalvojusi, kad galima išspręsti šias problemas ir tik per tris mėnesius. Kiek vaistų suvartota, gydytojai prognozavo, kad bus tik blogiau dėl senatvės ir druskų nusėdimo. Apie sportą iš viso jokios minties, nes kur jau tokiame amžiuje pradėti sportuoti. Atjaunėjau. Jaučiuosi žvali, galiu eiti, galiu miegoti, galiu atsikelti be skausmo.

Sportuoju du kartus per savaitę „Apelsine“ su treneriu Rimantu Lukošiumi ir kasdien savarankiškai atlieku reikiamus pratimus namuose. Iš pradžių pritūpimus namuose darydavau įsikibusi į palangę, kad lengviau būtų.

Ar buvo sunki sporto pradžia?

Sporto pradžia buvo tokia: atsigulu daryti pratimą, o atsikelti neišeina. Dabar jau viską sugebu pati ir pagalbos nebereikia. Kartais pajuokauju: „O kas man šiandien padės atsikelti?“, treneris jau paduoda ranką tik treniruotės pabaigoje atsisveikinimui iki kito karto. Pradžia buvo sunki ir bauginanti, nes negalėjau nė vieno pratimo normaliai atlikti. Darydavau ir namuose tuos pratimus, kurių nepavykdavo atlikti sporto salėje. Žinau, kad kol leis galimybės, tol eisiu sportuoti ir stengsiuosi. Dabar į „Apelsiną“ einu kaip į namus. Sportas yra tiesiog stebuklas, kurį atradau, nes tai pati pirmoji gyvenime mano sporto patirtis, sulaukus 83-ejų, juk niekada nevėlu.

Kokios aplinkinių reakcijos į jūsų pokyčius?

Pažįstami žmonės klausia: „Kaip čia tu taip pasitaisei?“, o aš atsakau: „Į sporto klubą vaikštau.“ Reakcija būna tokia: „Eik jau eik, kokius čia anekdotus pasakoji, kas jau ten tave priimtų tokio amžiaus?“ O kai pasakau, kad dar ir su asmeniniu treneriu sportuoju, tai žmonės išvis negali patikėti, galvoja, kad tiesioga vaistai taip veikia.

Kaip jaučiatės sporto dėka?

Sportas prikėlė naujam gyvenimui be skausmo, po šitokių išgyventų kančių ir viskas tik per tris mėnesius. Mano svarbiausias tikslas buvo atsikratyti skausmo ir vėl įprastai judėti, pakelti rankas ir kojas, pasilenkti. Savijauta visiškai kita. Nustoti sportuoti net nekyla mintis, jei iki dienų galo bus tokia savijauta, tai būtų pasaka: jokio skausmo. Rezultatai tiesiog stulbinantys. Man padėjo treneris, kuriam būsiu dėkinga visą likusį gyvenimą. Rimantas yra toks treneris, kuris visada ras raminantį žodį ir padrąsins, o tai labai daug reiškia.

Kaip vertinate Valerijos pasiektus rezultatus?

Rimantas Lukošius (treneris): Valerija atėjo negalėdama nei pasilenkti, nei pritūpti, rankų beveik nepakėlė. Įvadiniai treniruotei net nebuvo ką testuoti. Mano mamai yra 92-eji metai ir jau turiu patirties, kaip dirbti su vyresniais žmonėmis. Valerija sportuoja ne tik Apelsine, bet ir namuose, visuomet jai parodau, kokius pratimus gali pati atlikti savarankiškai. Kaip sakau, vienintelis organas, kuris pas žmogų visuomet atsinaujina, yra raumuo. Svarbiausia nenustoti judėti ir savo raumenis teisingai mankštinti. Pradėjome nuo pačių paprasčiausių pratimų, balanso, anksčiau darydama pratimus, griūdavo, o dabar jau puikiai atlieka. Tokia situacija, kaip Valerijos, atsiranda nuo nejudėjimo, raumenys visiškai aptingsta. Dažnas atvejis, kai vyresni žmonės po traumų turi mokytis vaikščioti iš naujo, taip buvo ir mano mamai po klubo operacijos. Reikia neapleisti, judėti, mankštintis ir žingsnis po žingsnio viskas bus tik geriau. Dabar Valerija jau nori ir treniruoklius išbandyti – steperis tapo mėgstamiausiu treniruokliu. Senjorei labai padėjo ir užsispyrimas siekti savo tikslo bei nepasiduoti. Jei tokio amžiaus žmogus nustotų sportuoti, tai labai greitai visos problemos vėl atsinaujintų. Ne veltui yra sakoma, pradėkite sportuoti ir jūsų organizmas jums atsidėkos.